ežtarpis

ẽžtarpis sm. (1) ežios tarpas, tarpuežis: Tiek apžėlęs daržas, kad ežės nu ẽžtarpio nebgal beatskirti Vvr. Ẽžtarpis pilnas ravėjų (išravėtų žolių) Dr. Kad čia vedu abudu būtuviav ravėjusiu, po ẽžtarpį būtuviav išravėjusiu Grg. Lig pusryčio ilgiausį ẽžtarpį išplunkiau Vvr.